du

2 dù interj. 1. dun (kartojant nusakomas dundėjimas, beldimas): Tik dù dù dù durỹs, ir paskavojo Zr. Kažikas dù dù dù dù pradėjo duoti į duris Vvr. Tik dù dù dù perkūnas Rdm. Su ratais kažkas dù dù dù atvažiuoja Ėr. Dù dù dù atlekia (atbėga) per kiemą Rdm. 2. bu (kartojant nusakomas kalbėjimas, bumbėjimas): Dù dù dù vedu i plepav Jdr. Dù dù dù dudno[ja] poterius Grg. 3. dudučio balsui pamėgdžioti: Dudutis gieda dù dù dù, dù dù dù Grg.